Lapkričio 11 d. – Šv. Martyno diena- paskutinė rudens šventė. Šv. Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa.
Šv. Martyno diena yra minima ir švenčiama daugelyje Europos šalių, itin ji populiari Vokietijoje. Sutemus galima pamatyti vaikų procesijas su pačių pagamintais žibintais, skleidžiančiais šviesą ir šilumą. Taip prisimenama legenda, kaip Šv. Martynas pasidalino apsiaustu su sušalusiu vargeta ir įžiebė šilumą bei viltį pavargėlio širdyje…
Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo žiemos orus. Žmonės anksčiau sakydavo: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos – su ledu“. Kalbėta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Mūsų progimnazijos 5-7 klasių mokiniai pasitelkė savo fantaziją ir savo rankomis pasigaminę žibintą kvietė dalintis šiluma, gėriu, noru būti geresniems, matyti šalia savęs esantį. „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“, – tai šv. Martyno nešta žinia.
Vokiečių kalbos pamokose mokiniai žiūrėjo legendą apie Šv. Martyną, susipažino su šventės tradicijomis Vokietijoje, vaišinosi sausainiais.
Dėkoju mokiniams ir jų tėveliams, kurie nuoširdžiai prisidėjo prie parodos organizavimo.
Vokiečių kalbos mokytoja metodininkė Margarita Sruogytė
